Skoliozė ir galvos sąnarių disfunkcija

Skoliozė atsiranda, kai stuburas vietoj savo įprastos formos įgauna S arba C raidės formą, dažnai kartu su iškrypimu.

Pasak tradicinės medicinos, skoliozės priežastis 90 % atvejų nežinoma, todėl ji vadinama „idiopatine skolioze“, o tai reiškia „mes neturime supratimo, kokia problemos priežastis ir kaip ją išspręsti“.

Skoliozė pažeidžia apie 1 % gyventojų, paprastai atsiranda po 10 metų, o mergaitės ja serga dažniau nei berniukai.

Kai kalbama apie skoliozę, nuomonės dažnai prieštaringos, o norma laikoma painioti priežastį su pasekme, kaip dažnai būna tarpslankstelinio disko išvaržos ir daugelio kitų ligų atveju. Skoliozė – viena iš labiausiai nesuprantamų būklių sveikatos priežiūroje. Daugybė keistų teorijų ir skambių žodžių, bet nė vienos protingos nuorodos, kaip iš tikrųjų išspręsti problemą.

Per savo karjerą „specialistai“ daro viską, kad papasakotų jums tas pačias teorijas, kurių mokėsi prieš 30–40 metų universitete, nors šiuolaikiškesni moksliniai tyrimai jau mažiausiai 10 metų rodo, kad dauguma jų nepagrįstos. Seniai laikas įsigilinti į reikalą, bet visi žinome, kad sveikatos priežiūros sritis nenoriai priima naujoves ir pernelyg dažnai prisidengia fraze „mes visada taip darėme“.

Plaukiokite, darykite tai, nedarykite to, stovėkite tiesiai, nekilnokite sunkių daiktų, nesikūprinkite. Įrodyta, kad šie įpročiai visiškai NĖRA blogos laikysenos ar skoliozės priežastis ir kad plaukimas gali net pabloginti skoliozę!

Nuotraukose prieš ir po matyti, kaip sumažėjo skoliozinis išlinkis po kraniovertebralinės disfunkcijos korekcijos.

Nuotraukose prieš ir po matyti, kaip sumažėjo skoliozinis išlinkis po kraniovertebralinės disfunkcijos korekcijos.

Nesileisdamas į smulkmenas, nes čia to daryti neketinu, galiu tik pasakyti, kad jie mažiausiai 40 metų maitino mus absurdiškomis teorijomis, neturėdami nė menkiausio supratimo, apie ką kalba. Blogiausia tai, kad retkarčiais vis dar girdime šias giliai klaidingas teorijas, prigijusias tarp ekspertų.

Aš visada stebiuosi, kaip galima turėti tiek įžūlumo vadinti save kokios nors srities specialistu, o paskui teigti, kad nežinai problemos, kuri turėtų būti tavo kompetencijos srityje, priežasties, ir, negana to, neišsprendus nė vieno skoliozės atvejo kitaip, kaip tik barbariškai susukant stuburą.

Skoliozė būna įvairaus sunkumo ir sukelia įvairių neigiamų pasekmių, kurias gerai žino ligoniai.

Skoliozės rūšis galima suskirstyti į 2 kategorijas: įgimtą skoliozę ir funkcinę skoliozę.

Esant įgimtai skoliozei, kai kurie stuburą sudarantys slanksteliai nuo gimimo deformuoti ir įgauna kumščio formą. Šią patologiją būtinai gydo chirurgai ortopedai.

Esant funkcinei skoliozei, dar vadinamai skoliozine stovėsena arba skoliozine laikysena, slanksteliai yra taisyklingos formos, tačiau problema slypi skirtingoje įtampoje, kurią sukuria raumenys abiejose nugaros pusėse. Čia nagrinėsime funkcinę skoliozę.

Funkcinę skoliozę gali sukelti arba pabloginti atlanto ir (arba) žandikaulio poslinkis.

Jei šoninis atlanto poslinkis labai ryškus, stuburas, reaguodamas į nesubalansuotą galvos padėtį, gali pakeisti savo formą ir įgauti S arba C formos išlinkį. Kaip aiškinama puslapyje „Atlanto korekcijos svarba“, galva siekia išlikti lygiai horizonto atžvilgiu, o likęs kūnas tai atitinkamai kompensuoja.

Dėl atlanto poslinkio žemiau jo esantys slanksteliai taip pat gali pasislinkti grandinine reakcija.

Esant ypač ryškiam atlanto pasukimo kampui, kai kuriems žmonėms gali būti stebimas krūtinės ląstos ar viso stuburo iškrypimas. Situaciją gali pabloginti daugelis kitų fizinių, taip pat psichoemocinių veiksnių, kuriuos galima aptarti kitame skyriuje.

Pastebėjimas, kurį gali padaryti kiekvienas, net nebūdamas profesoriumi: jei atidžiai pažvelgsite į žmogų, sergantį skolioze, neišvengiamai pamatysite jo veide stipriai nukrypusį žandikaulį. Vienoje pusėje sąkandis daug žemesnis, todėl išstudijuokite puslapį „Dantų sąkandis“. Jei taip pat patikrinsite atlantą, jis neišvengiamai bus stipriai pasislinkęs, ypač į šoną. Nors ryšys tarp skoliozės, atlanto ir apatinio žandikaulio mums daugiau nei akivaizdus, atrodo, kad dauguma praktikuojančių gydytojų klaidžioja tamsoje lyg akli, nematydami įrodymų.

Dėmesio, svarbu toliau skirti 2 skoliozės tipus, apie kuriuos medicinoje neužsimenama: skoliozę su raumenų atrofija arba be jos, kurios savo ruožtu gali turėti skirtingą atrofijos laipsnį.

Esant atrofuotiems raumenims, skoliozės iškrypimo laipsnis paprastai didesnis, nors galima sutikti abiejų kategorijų atvejų su vienodu nugaros iškrypimu, tačiau tai nereiškia, kad skirtumas neturi esminės reikšmės.

Taip yra todėl, kad tais atvejais, kai raumenynas atrofuotas, raumenys a priori negali tinkamai valdyti. Tokioje būklėje stuburas linkęs vis labiau ir labiau smukti į vieną pusę, galiausiai susisukdamas.

Mūsų patirtimi, pastarieji atvejai yra sudėtingiausi, su mažiausiais rezultatais. Jei pirmuoju atveju problema gali visiškai išnykti, tai antruoju vilties mažai. Žinoma, korekcija gali turėti palankų poveikį, tačiau jei net ir šiais atvejais tikitės visiško skoliozės išnykimo, galite nusivilti.

Per metus susiklosčiusi situacija kartu su keliais gretutiniais būklę bloginančiais veiksniais reikalauja daug didesnių pastangų, nei galima pasiekti koreguojant tik vieną slankstelį.

Kūnas plastiškas, funkcija lemia struktūrą – šis paprastas gamtos dėsnis daro stebuklus, kai jis iš tikrųjų suprantamas. Šiuose penkiuose žodžiuose slypi principas, kuriuo grindžiamas sporto pasaulis. Pagalvokite apie kultūristą, kuris nuolat apkrauna savo raumenis iki ribos, kad suaktyvintų prisitaikymą prie pastangų, o šis vėliau priverčia juos augti be saiko.

Nors skeletą palaikančios raumenų skaidulos visiškai nepanašios į tas, kurios užtikrina valingus judesius, principas išlieka tas pats. Net atrofuoti raumenys paklūsta šiam principui, tačiau problemai išspręsti reikia didelio pasiaukojimo. Kvailiausias ir barbariškiausias sprendimas – priversti vargšą vaiką nešioti ortopedinį korsetą!

Atrofuotus raumenis tam tikru mastu galima grąžinti į funkcinę būklę, tačiau tai sudėtingas kelias, kuriame atlanto ir žandikaulių korekcija yra svarbi dalis, bet tik viena iš daugelio daugialypio darbo dalių.

Skoliozei su atrofuotais raumenimis gydyti yra moderniausių mokyklų, kuriose naudojama įranga, skirta tiksliniam atskirų raumenų grandinių treniravimui ir lavinimui.

Atrofuotiems raumenims reikia gerokai ilgesnių treniruočių, kurios turi būti atliekamos izoliuotai nuo kitų raumenų grandinių, kitaip šios stiprės daug greičiau nei atrofuotos, dar labiau didindamos disbalansą tarp abiejų kūno pusių, o tai pablogina skoliozę. Būtent tai gali nutikti intensyviai plaukiojant.

Kai įtempiate į skystį panardintą kūną, tai vyksta nekontroliuojamai: stipresni raumenys perima pagrindinį krūvį, o silpni atrofuojasi dar labiau. Kaip ir valstybinėse įstaigose, nedaugelis sunkiai dirbančių neša visą naštą, o kiti tiesiog dykinėja ;)

Po atlanto korekcijos, esant labai ryškiai skoliozei, rekomenduojami kiti specifiniai gydymo metodai ir korekcinė gimnastika, nes raumenis, kurie ilgą laiką vystėsi asimetriškai, būtina tikslingai stiprinti.

Kai skoliozė jau susiformavusi, jai ištaisyti reikia atlikti daug darbo. Todėl atlanto korekciją „Body Balance Clinic“ metodu vaikams rekomenduojama atlikti kuo anksčiau, kad funkcinė skoliozė neturėtų priežasčių atsirasti.

Stuburo nukrypimas nuo simetrijos ašies ir idealios formos sukuria palankią dirvą visai eilei antrinių ligų, tokių kaip: juosmens skausmai, „raganos koja“, kaklo skausmai, stuburo nervų suspaudimas, sukeliantis dilgčiojimą ar tirpimą, kaklo sustingimas, tarpslankstelinių diskų išvaržos, klubų sąnarių skausmai, kelių ar pėdų skausmai ir įvairios kitos patologijos, neturinčios matomo ryšio su atlantu.

Skoliozė ir galvos sąnarių disfunkcija

Įgimta skoliozė ir funkcinė skoliozė

Skoliozė su raumenų atrofija arba be jos

Skoliozės profilaktika pagal Body Balance Clinic metodą