Pradžia Pagrindiniai principai Disfunkcijos poveikis nervų sistemai

Kaklinės stuburo dalies disfunkcijos poveikis nervų sistemai

Šiuo metu viena svarbiausių neurologijos problemų yra kraniovertebralinė disfunkcija (galvos sąnarių disfunkcija). Ši sritis tiriama siauruose medikų sluoksniuose, daugiausia profesorių, medicinos mokslų kandidatų ir daktarų lygmeniu.

Manoma, kad degeneraciniai pokyčiai viršutinėje kaklinėje stuburo dalyje sukelia daugybę problemų visam kūnui ir, ypač, paveikia žmogaus nervų sistemą.

Mokslinių duomenų teigimu, ryškūs vertebrospinaliniai ir vertebrovaskuliniai sutrikimai kaklinėje stuburo dalyje nustatomi 25-30% visų vaikų, o suaugusiųjų jie siekia jau 50-65%.

Disfunkcijos poveikis mikrolygmeniu

Galvos sąnarių disfunkcija lemia svorio centro poslinkį, biomechaninį skeleto suirimą ir daugybinę raumenų įtampą. Tai neigiamai veikia mikrocirkuliaciją ir mitybos procesus organizme. Galvos smegenų ir kitų nervų sistemos dalių audinių histologiniai tyrimai rodo, kad kraniovertebraline disfunkcija sergantiems pacientams, palyginti su tais, kurie tokių sutrikimų neturėjo, buvo nustatyti šie nukrypimai:

bendras nervinių ląstelių skaičiaus sumažėjimas, palyginti su norma;

neuronų ir glijos ląstelių (centrinės ir periferinės nervų sistemų, galvos ir nugaros smegenų ląstelių) distrofiniai pokyčiai;

citoplazmos mikrovakuolizacija (neuronų pažeidimas dėl hipoksijos, t. y. deguonies trūkumo dėl sutrikusių mikrocirkuliacijos procesų);

neuronų branduolių piknozė (ląstelės branduolio sumažėjimas ir susiraukšlėjimas dėl vandens trūkumo, kurį sukelia sutrikę mikrocirkuliacijos procesai);

atskiruose neuronuose vykstanti chromatolizė (ląstelės išsekimas ir intoksikacija dėl sutrikusių mikrocirkuliacijos procesų);

kai kuriuose simpatiniuose ganglijuose (nervinių ląstelių sankaupose) pastebėta edema ir dėl šios edemos atsiradę distrofiniai ląstelių pokyčiai (dėl sutrikusio vidinių terpių slėgio ir pablogėjusios mikrocirkuliacijos);

nervų kamienuose nustatyti distrofiniai ląstelių ir skaidulų pokyčiai, stromos (jungiamojo audinio karkaso arba vidaus organų pagrindo) edema;

tose srityse, kuriose bendras neuronų skaičius buvo sumažėjęs, nustatyta silpna mikroglijos ląstelių proliferacija (tam tikrose vietose pagrindinių nervų sistemos šakų („kaip medžio šakų“) augimas buvo silpnas ir nevisavertis);

kai kuriose vietose – patologinės audinių proliferacijos reakcijos, pasireiškusios šiurkštaus fibrozinio audinio su sklerozės reiškiniais susidarymu (kai kuriose vietose nervinių ląstelių sankaupas pakeitė išvešėjęs jungiamasis audinys);

bendri patologiniai hemoarchitektonikos (t. y. kraujagyslių sienelių ir kraujagyslių vagos fiziologijos) būklės, mikrocirkuliacijos galvos smegenų vertebrobaziliniame ir karotidiniame baseinuose bei anaerobinių procesų (hipoksijos ir deguonies trūkumo) nugaros ir galvos smegenų audiniuose pokyčiai;

aukščiau aprašyti distrofiniai pokyčiai, be galvos ir nugaros smegenų, susiformavo periferinėje ir centrinėje nervų sistemose;

kai kuriais ypač sunkiais atvejais pastebėtas centrinės nervų sistemos būklės slopinimas segmentiniu ir suprasegmentiniu lygmenimis, įskaitant aukštesniuosius jos skyrius, dalyvaujančius nociceptinės aferentacijos analizėje (tiesioginio ryšio „smegenys – kūnas“ ir grįžtamojo ryšio „kūnas – smegenys“ sutrikimas), nervų parezės (raumenų jėgos sumažėjimas dėl neišsivystymo, atrofijos, kai nervas suspaustas).

Išvardytų degeneracinių pokyčių paleidžiamuoju veiksniu tampa biomechaninis skeleto ir raumenų sistemos suirimas, esant sutrikusiam kūno svorio centrui ir galvos sąnarių disfunkcijai.

Viršutiniuose kaklo slanksteliuose susidaro perteklinė raumenų prispaudimo jėga, blokuojanti sąnarius ir minkštąsias struktūras tarp jų. Tai sukelia fizinį nervų suspaudimą, mikrocirkuliacijos deficitą ir smegenų kraujotakos sutrikimą.

Jei mikrolygmeniu susidaro toks nemalonus vaizdas, tai ką patiria žmogus, esant nervų sistemos patologijoms?

Apie pasekmes paprasto žmogaus gyvenimui

Kaklo slankstelių poslinkių nuotraukos, padarytos medicinos organizacijos Body Balance Clinic

Dėl galvos sąnarių disfunkcijos nervų sistema patiria rimtą žalą. Suaugusiojo ar vaiko smegenų veikla gali būti pernelyg sužadinta arba, priešingai, iš dalies nuslopinta, nes dėl lėtinio nervų suspaudimo ir sutrikusių mikrocirkuliacijos procesų nervų sistema gali veikti arba „streso hiperaktyviu režimu“, arba, priešingai, atsipalaidavimo ir „energijos taupymo“ režimu.

Vaikų hiperaktyvumas ir pasyvumas – tai dvi to paties medalio, tos pačios disfunkcijos pusės. Esant lengvoms kaklinės stuburo dalies traumoms, vaikams gali pasireikšti mokymosi, socializacijos ir įgūdžių įgijimo sunkumų. Esant sunkioms traumoms, vaikams būdingas kalbos raidos vėlavimas, prisitaikymo visuomenėje problemos, nerimas, polinkis į vienatvę, šiurkštus elgesys, nenustygimas vietoje, dirglumas, agresyvumas. Suaugusiesiems paprastai dažnai pasireiškia vidinis nerimas, staigūs nuotaikos svyravimai ir nesusivaldymas.

Esant kaklinės stuburo dalies disfunkcijai, gali pasireikšti neurogeninio pobūdžio simptomai: virškinimo trakto sutrikimai, pykinimo pojūtis, sunkumas kakle, spaudimas ar gumulas gerklėje, galvos skausmai, širdies aritmija, tirpimas, jutimų sutrikimai, lėtinis nuovargis, miego sutrikimai, jutimo organų veiklos sutrikimai. Ar galėjote pagalvoti, kad jūsų kaklas arba, tiksliau, jūsų galvos sąnariai gali būti šių sutrikimų šaltinis?

Galvos sąnarių blokavimas su atlanto ir ašinio slankstelio rotacija lemia tai, kad kraujagyslių, nervų ir limfinės struktūros gali būti nuolat suspaustos arba ištemptos, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau.

A) MIEGO ARTERIJA

B) KLAJOKLIS NERVAS

C) JUNGO VENA

Ilgas buvimas nepatogioje padėtyje, intensyvūs galvos judesiai esant šiam disbalansui gali dar labiau pabloginti situaciją, dar stipriau suspausdami arba ištempdami kraujagyslių, nervų ir limfines struktūras, ir sukelti nuolatinį simptomų pasireiškimą.

Užblokuoti sąnariai ir netaisyklingoje padėtyje esantys kaklo slanksteliai nuolat spaudžia organizmo nervų sistemos šakas.
Daugeliu atvejų simptomai pasireiškia, kai galvos sąnarių disfunkcija derinasi su tam tikrais veiksniais, kurie kartu sukelia laikiną raumenų prispaudimo jėgos tarp kaukolės ir kaklo slankstelių padidėjimą.

Kol kaklinėje stuburo dalyje yra disbalansas, nusiskundimai neišvengiami.

Negalima kaltinti išorinių aplinkybių, kad jos verčia jus jaustis sergančiu – pirmiausia reikia patikrinti, ar tinkamai funkcionuoja jūsų galvos sąnariai.

Poveikis nugaros smegenims

Rotacinis atlanto poslinkis gali sutrikdyti cerebrospinalinio skysčio tekėjimą ir pakeisti slėgį stuburo kanale. Šis skystis, žinomas kaip likvoras, atlieka nugaros smegenų vėsinimo, maitinimo, apsaugos ir amortizacijos funkcijas.

Kaklo slankstelių poslinkis gali susiaurinti spindį tarp stuburo kanalo ir didžiosios pakaušio angos kaukolės pagrinde, sumažindamas nugaros smegenims prieinamą erdvę.
Tai pablogina elektrocheminių impulsų tekėjimą, o kai kuriais ypač sunkiais atvejais (esant gimdymo traumai) gali sukelti net vaikų cerebrinį paralyžių (CP).

Esant likvorodinamikos sutrikimams (likvoras – tai skysta terpė, apiplaunanti galvos ir nugaros smegenis), apsunkinamas šilumos pertekliaus pašalinimas iš galvos smegenų ir padidėja intrakranijinis slėgis, o tai gresia masiniais protinės veiklos sutrikimais: pernelyg dideliu nuovargiu, psichologiniu perdegimu, hiperaktyvumu, dėmesio deficitu, entuziazmo stoka ir t. t., taip pat orientacijos erdvėje sutrikimais (dėl „dura mater“ – nugaros smegenų dangalo – perįtempimo): galvos svaigimu, Menjero sindromu, nestabilia eisena, derealizacija ir t. t.;

2 galvos sąnarių disfunkcijos tipai

Mokslinių duomenų teigimu, galvos sąnarių disfunkcija maždaug 80% atvejų sukelia simptomų pasireiškimą. Tačiau tarp visų pacientų viršutinių kaklo slankstelių poslinkiai, atlantoaksialinio sąnario panirimas ir rotacinis atlanto panirimas pasitaiko tik 45-50% atvejų.

Tai reiškia, kad galvos sąnarių disfunkcija būna dviejų tipų:

Pirmuoju atveju nustatoma tik spazminė giliųjų raumenų prispaudimo įtampa, blokuojanti galvos sąnarius. Ją lydi raumenų fibrozė ir jungiamojo audinio sutankėjimas aplink atlantą C1 ir ašinį slankstelį C2, tačiau be pačių slankstelių poslinkio. Šiuo atveju suspaudžiami aplinkinėse struktūrose esantys nervai:

1) Didysis pakaušio nervas

2) Požpakaušinis nervas (C1)

3) Didysis pakaušio nervas (C2 šaka)

4) Trečiasis pakaušio nervas

5) Kaklo rezginys

Esant papildomoms žandikaulio sąnarių patologijoms, taip pat gali būti paveikti ir aktyvuoti: veidinis nervas, trišakis nervas, apatinio žandikaulio nervas, dantų nervai, ausinis smilkininis nervas.

Antruoju atveju stebima tas pats, kas ir pirmuoju, tačiau su papildomu slankstelių poslinkiu ir rotacija. Šiuo atveju, be anksčiau išvardytų, gali būti paveikti ir galviniai nervai:

IX – Liežuvinis-ryklinis nervas

X – Klajoklis nervas

XI – Papildomasis nervas

XII – Poliežuvinis nervas

Iš viso yra 12 porų galvinių nervų, kurie išeina iš smegenų ir eina tiek dešine, tiek kaire kūno puse; dalis jų eina aplink kaklo slankstelius ir per angas juose.

Kaip jau minėta, kaklo slankstelių poslinkis gali sukelti šių nervų suspaudimą ir apsunkinti likvoro (cerebrospinalinio skysčio) tekėjimą, atsirandant „turbulencijai“ kaukolės jungties su atlantu C1 ir ašiniu slanksteliu C2 vietoje. Tai sukelia intrakranijinio slėgio sutrikimą.

Kaip rodo patirtis, centrinio nervų sistemos kamieno dirginimas dėl slankstelių poslinkio gali paveikti visų 12 porų galvinių nervųbūklę. Kaip rodo patirtis, daugeliu atvejų vyksta šalutinis trišakio nervo (V) suaktyvinimas.

Daugiau apie autonominės nervų sistemos nervų suspaudimą

Autonominę nervų sistemą sudaro 12 porų galvinių nervų, kurie eina aplink kaklo slankstelius ir per angas juose. Pasislinkus kaklo slanksteliams, intensyvus dirginimas tenka tik 3 iš jų:

Klajoklis nervas (nervus vagus), arba dešimtasis galvinis nervas, yra ilgiausias ir svarbiausias parasimpatinės nervų sistemos nervas (jis priklauso neurovegetacinei sistemai), dalyvaujantis reguliuojant beveik visų vidaus organų veiklą. Klajoklis nervas inervuoja gerklas, ryklę, viršutinę stemplės dalį, dalį išorinio klausos aparato, širdį, plaučius, skrandį, žarnyną ir net kai kuriuos raumenis.

Liežuvinis-ryklinis nervas (nervus glossopharyngeus), žinomas kaip devintasis galvinis nervas, – tai nervas, kuris perduoda signalus iš užpakalinės liežuvio dalies į smegenis ir inervuoja ryklės raumenis. Jis svarbus rijimui ir paausinės liaukos aktyvinimui.

Papildomasis nervas (nervus accessorius), dar žinomas kaip vienuoliktasis galvinis nervas, yra judinamasis nervas, reguliuojantis raumenų veiklą. Tarp įvairių raumenų, kuriuos valdo papildomasis nervas, yra trapecinis raumuo (musculus trapezius) ir krūtinkaulio-raktikaulio-speninis raumuo (musculus sternocleidomastoideus).

Trys aukščiau aprašyti galviniai nervai nusileidžia iš kaukolės per jungo angą, esančią tiesiai priešais pirmąjį kaklo slankstelį – atlantą. Būtent šioje įduboje vyksta tai, į ką paprastai nekreipiama dėmesio: net nedidelis rotacinis atlanto panirimas gali sukelti spaudimą visiems šiems nervams, sukeldamas „nepaaiškinamus“ ir „nepagydomus“ simptomus, provokuodamas skausmus ir įvairius sutrikimus jų inervuojamose srityse.

Body Balance Clinic taikomu kraniovertebralinės disfunkcijos gydymo metodu galima pašalinti priverstinį autonominės sistemos nervų blokavimą ir atsikratyti su tuo susijusių simptomų.

Poveikis periferinei nervų sistemai

Poslinkio sukeltas skeleto ir raumenų disbalansas lemia įvairių raumenų sukietėjimą ir atitinkamai nervų, išeinančių iš apatinių kaklo slankstelių C4, C5, C6 ir C7, suspaudimą. Kadangi šie nervai inervuoja rankas, jų suspaudimas gali sukelti rankų ir pirštų silpnumą ir tirpimą (rankų paresteziją).

Dėl kūno svorio centro poslinkio ir tuo pagrindu atsirandančios ilgalaikės raumenų perįtampos įvairiose kūno vietose gali būti suspaustos periferinės nervų sistemos skaidulos. Medicinoje šie reiškiniai žinomi kaip periferinių nervų suspaudimo sindromai, pavyzdžiui, tarpšonkaulinė neuralgija ir traukuliai – tai jų pasireiškimai.
Vienas dažniausių – sėdimojo nervo kompresijos sindromas. Šiuo atveju sutrumpėjęs kriaušinis raumuo (musculus piriformis) spaudžia sėdimąjį nervą. Dėl to atsiranda skausmas sėdmenų srityje ir užpakalinėje kojų dalyje, dar vadinamas išialgija.

Ar gydytojas jums kada nors sakė, kad jūsų kūno svorio centro poslinkis, sukeltas galvos sąnarių disfunkcijos, gali sukelti neuralgiją sėdmenyse arba jutimo nebuvimą pirštuose?