Pradžia Pagrindiniai principai Biomechaninės ypatybės

Kraniovertebralinės srities biomechaninės ypatybės

Du pirmieji kaklo slanksteliai (atlantas ir ašinis slankstelis) kartu su kaukolės pakaušio kaulu sudaro 3 galvos sąnarius: porinį atlanto ir pakauškaulio sąnarį, porinį šoninį atlanto ir ašinio slankstelio sąnarį ir vidurinį atlanto ir ašinio slankstelio Cruveilhier sąnarį. Medicinoje ši sritis vadinama „kraniovertebraline jungtimi“ (iš lot. Cranium – kaukolė, iš lot. Vertebrae – slanksteliai).

Šie sąnariai balansuoja galvos svorio centrą ir išlaiko jo pusiausvyrą keturiose skeleto pusėse išilgai stuburo ašies, taip paveikdami viso kūno svorio centrą. Sąnariai užtikrina galvos paslankumą, saugo nugaros smegenis ir yra galinga refleksogeninė zona.

Kraniovertebralinei sričiai, be kaukolės pakaušio kaulo ir dviejų pirmųjų kaklo slankstelių, taip pat priklauso pailgosios smegenys ir smegenėlės.

Atlanto ir pakauškaulio sąnarys

Kraniovertebralinės srities biomechaninės ypatybės

Atlanto ir pakauškaulio sąnarys – tai porinė jungtis, esanti tarp kaukolės pakaušio kaulo ir pirmojo kaklo slankstelio – atlanto. Sąnarį sudaro du kaukolės pakaušio kaulo krumpliai ir du viršutiniai atlanto sąnariniai paviršiai. Abi sąnarinių paviršių poros yra uždarytos sąnario kapsulėse.

Atlanto ir pakauškaulio sąnaryje galimi šie judesiai:

✅ fleksija / ekstenzija;
✅ laterofleksija;
✅ kombinuotas sukimasis.

Atlanto ir pakauškaulio sąnario biomechanika skaičiais esant normai ir patologijai

1. Fleksija / ekstenzija – tai galvos lenkimas ir tiesimas pirmyn ir atgal.

Bendra judesių amplitudė esant normai: iki 30° (10° lenkimas, 20° tiesimas). Judesiai sąnaryje vyksta kaukolės krumpliams supantis pirmyn ir atgal atlanto sąnariniais paviršiais.

Bendra judesių amplitudė esant patologijai: iki 0° (0-7,5° lenkimas, 0-15° tiesimas).

Bendra judesių amplitudė esant normai: iki 30° (10° lenkimas, 20° tiesimas). Judesiai sąnaryje vyksta kaukolės krumpliams supantis pirmyn ir atgal atlanto sąnariniais paviršiais.

Esant patologijai, sąnario paslankumas būna vidutiniškai arba visiškai apribotas. Pacientas gali jausti ribotumą bandydamas palenkti / atlošti galvą; negali smakru paliesti raktikaulio; jaučia galvos tiesimo atgal judesio blokavimą ir įtampą / skausmą krūtininėje dalyje. Esant patologijai, dažnai atsiranda sąnarių sąnarinių paviršių traškėjimas, diegliai ir maudžiantis kaklo skausmas, kuris maksimaliai lenkiant / tiesiant galvą pirmyn / atgal tampa aštrus.

2. Galvos palenkimai į kairę ir dešinę / šoninis lenkimas (laterofleksija).

Bendra judesių amplitudė esant normai: iki 20° (5-10° kiekviena kryptimi).

Palenkimas į šoną atlanto ir pakauškaulio sąnaryje vyksta priešingais kaukolės ir slankstelio judesiais. Palenkiant galvą, kartu įvyksta staigus slankstelio pasisukimas. Paciento galva palinksta į vieną pusę, o slankstelis pasisuka į kitą. Pavyzdžiui, galvos palenkimą į dešinę lydi atlanto pasisukimas į kairę.
Bendra judesių amplitudė esant patologijai: iki 0° (0-7,5° kiekviena kryptimi).

Esant patologijai, atsiranda vienpusis dalinis sąnario paslankumo apribojimas arba visiškas jo užblokavimas. Pacientas gali jausti, kad į vieną pusę galva palinksta prasčiau nei į kitą. Vienodi judesiai į skirtingas puses gali būti atliekami skirtingu sunkumo laipsniu, juos gali lydėti skausmingi pojūčiai ir diegliai. Esant blokadai, sąnarių sąnariniai paviršiai patiria per didelę trintį, dėl kurios gali pasigirsti traškėjimas ir spragsėjimas.

3. Kombinuotas judesys, dėl kurio galva pasisuka.

Bendra judesių amplitudė esant normai: 5-7° kiekviena kryptimi.

Galvos sukimas į kairę ir dešinę atlanto ir pakauškaulio sąnaryje vyksta priešingais kaukolės ir slankstelio judesiais. Galvos pasisukimas atsiranda laterofleksijos metu dėl kaukolės slydimo nuožulniais atlanto sąnariniais paviršiais (jų priekinės medialinės orientacijos) ir sparninių raiščių. Kaukolės krumpliams palinkstant ir praslystant atlanto sąnariniais paviršiais, įvyksta staigus slankstelio pasisukimas.

Bendra judesių amplitudė esant patologijai: iki 0° (0-5° kiekviena kryptimi).

Esant patologijai, atsiranda vienpusis dalinis sąnario paslankumo apribojimas arba visiškas jo užblokavimas. Atliekant kombinuotus judesius, sąnarių sąnarinių paviršių traškėjimas, atsirandantis dėl intensyvios raumenų prispaudimo jėgos, gali būti ypač ryškus arba visai negirdimas (visiška blokada). Pacientas gali jausti, kad į vieną pusę galva pasisuka prasčiau nei į kitą. Vienodi judesiai į skirtingas puses gali būti atliekami skirtingu sunkumo laipsniu, juos gali lydėti skausmingi pojūčiai ir diegliai.

Šoninis atlanto ir ašinio slankstelio sąnarys

Antrasis kaklo slankstelis – ašinis slankstelis – skiriasi nuo visų kitų slankstelių neįprasta forma, būtent dantinės ataugos buvimu, aplink kurią sukasi pirmasis kaklo slankstelis – atlantas, o kartu su juo ir kaukolė.

Šoninį atlanto ir ašinio slankstelio sąnarį sudaro porinė C1-C2 slankstelių jungtis. Jis yra tarp pirmojo ir antrojo kaklo slankstelių – atlanto ir ašinio slankstelio – sąnarinių paviršių ir ataugų. Šiame sąnarių komplekse vyksta vienintelis judesys – galvos sukimas į dešinę ir į kairę.

Šoninis atlanto ir ašinio slankstelio sąnarys užtikrina reikšmingą galvos sukimą į kairę ir dešinę. Normali sukamųjų judesių amplitudė yra iki 33° į kiekvieną pusę iš 90° bendro visos kaklinės stuburo dalies sukimo. Esant sąnario hipermobilumui, sukimas gali siekti 40°.

Pacientams, turintiems C1-C2 segmento disfunkciją ir kenčiantiems nuo galvos skausmų, sukimas gali būti gerokai sumažėjęs dėl apatinio įstrižojo raumens sindromo, o retais atvejais – visiškai užblokuotas. Esant slankstelių poslinkiams, gali pasigirsti savotiškas užsitęsęs sąnarinių paviršių trinties šiugždesys, kurį pacientas paprastai išgirsta tyloje.

Vidurinis atlanto ir ašinio slankstelio Cruveilhier sąnarys

Vidurinį atlanto ir ašinio slankstelio Cruveilhier sąnarį sudaro pirmojo slankstelio priekinio lanko užpakalinis paviršius ir antrojo kaklo slankstelio dantis.

Tai gana sudėtingas sąnarys, kuris, kaip ir šoninis atlanto ir ašinio slankstelio sąnarys, dalyvauja sukant galvą į dešinę ir į kairę, tačiau kartu su šiuo judesiu jo dėka vyksta galvos lenkimas ir tiesimas iki 7° į kiekvieną pusę.

Cruveilhier sąnario disfunkcija ir paslankumo apribojimas gali sukelti gausių neurologinių pasireiškimų, ypač galvos skausmų ir migrenų.

Cr-C1-C2 segmentų paslankumo tyrimas Body Balance Clinic metodu

Kaklinė stuburo dalis skirstoma į 3 dalis: viršutinę, vidurinę ir apatinę.

Galvos sąnariai priklauso viršutiniam kaklo segmentui. Juos sudaro atlantas C1 ir ašinis slankstelis C2 kartu su kaukolės pakaušio kaulu Cr. Nustatant šių sąnarių disfunkciją, nepakanka patikrinti bendro paciento galvos sukimo, kuris atliekamas dalyvaujant visiems trims kaklo segmentams.
Būtina atskirai patikrinti tik viršutinės kaklo dalies paslankumą – ar galima atlikti įvairius galvos judesius: pasukimus ir palenkimus į skirtingas puses.

Šiam tikslui Body Balance Clinic sukūrė individualų galvos sąnarių biomechanikos tikrinimo būdą, kuris savo tikslumu yra gerokai tikslesnis už kineziologijoje taikomą fleksijos-rotacijos testą.

Atliekant testą, pacientas kartais visai negali pasukti galvos dėl galvos sąnarių blokados.

Kaip jau žinote, sąnariai turi užtikrinti galvos sukimą iš viso iki 35-42° į kiekvieną pusę. Esant šių sąnarių blokadai, organizmas kompensuoja disbalansą, paskirstydamas raumenų apkrovą trapeciniams raumenims. Dėl to pacientas su užblokuotais galvos sąnariais gali jausti aštrų skausmą net vidutiniškai suspaudus trapecinius raumenis, ko nebūna, jei galvos sąnariai veikia taisyklingai.

2 galvos sąnarių disfunkcijos tipai ir pagrindinės ypatybės

Body Balance Clinic skiria 2 galvos sąnarių disfunkcijos tipus:

1 tipas – galvos sąnarių paslankumo blokada dėl spazminės raumenų prispaudimo jėgos be kaklo slankstelių poslinkio;
2 tipas – galvos sąnarių judesių blokada dėl spazminės raumenų prispaudimo jėgos su kaklo slankstelių poslinkiu.

Body Balance Clinic vidinė statistika, sudaryta išanalizavus daugybę pacientų KT nuotraukų, rodo, kad 1 tipui priklauso ~ 30% pacientų, antrajam – ~ 70% pacientų. Antrajam tipui priskiriami pacientai, kurių bent vieno slankstelio rotacinis arba šoninis poslinkis yra didesnis nei 3° ir kuriems atliekant biomechaninius testus taip pat nustatoma galvos sąnarių paslankumo blokada.

Rimtų poslinkių vaizdai:

Raumenų būklė esant galvos sąnarių disfunkcijai

Raumuo gali būti 4 skirtingų būsenų: normos, kontraktūros, suglebimo ir vietinio miofascialinio hipertonuso (fibrozinis ir skausmingas raumens sukietėjimas, kai raumuo šiek tiek sutrumpėja, o tai yra raumenų tonuso rodiklis).

Esant galvos sąnarių disfunkcijai, paciento pakaušio raumenys beveik visada būna kontraktūros arba vietinio miofascialinio hipertonuso (retai) būsenos. Body Balance Clinic išskiria 4 raumenų kontraktūros laipsnius:

1 pirmasis – raumuo minkštas arba tankesnis nei įprastai, pirštai lengvai prasiskverbia į jo storį, sukeldami minimalų skausmingumą;
2 antrasis – raumuo tankus, pirštai tik iš dalies įsiskverbia į jo storį, sukeldami vidutinį ar intensyvų skausmingumą;
3 trečiasis – raumuo „akmeninio“ tankumo, neįleidžia į savo storį, palpacija sukelia stipraus skausmingumo pojūtį;
4 ketvirtasis – uždegęs raumuo, gerokai padidėjęs, palyginti su normaliu dydžiu, vidutiniškai kietas, palpuojant sukelia itin didelį skausmingumą.

Ilgai trunkantys raumenų spazmai lemia vietinių skausmingų sukietėjimų (fibrozės sričių) susidarymą raumenyse, o tai laikui bėgant didina jų standumą ir būklės stadiją.

Medicinos profesoriai apie taisyklingo galvos sąnarių veikimo svarbą

Kraniovertebralinė jungtis yra svarbi strateginė zona, daugeliu atžvilgių lemianti žmogaus sveikatą. Būtent todėl jau daugelį metų ji yra neuropatologų, vertebrologų, manualinės terapijos ir osteopatijos, įskaitant kranialinę, specialistų dėmesio centre. Body Balance Clinic siekia susisteminti turimas žinias ir skelbia kai kuriuos medicinos profesorių padarytus mokslinius atradimus, kad skaitytojas dar kartą galėtų įsitikinti problemos svarba ir profesionalaus požiūrio į ją būtinybe:

? Pagrindinį vaidmenį perskirstant kūno svorį ir formuojant apatinių galūnių atramos funkciją atlieka kraniovertebralinė jungtis (Ivaničev G. A., 2008).

?Kraniovertebralinės jungties disfunkcija, funkcinė Cr-CI blokada skatina kryžkaulio paslankumo tarp klubakaulių sutrikimą, klubinių juosmens raumenų tonuso sumažėjimą, persisukusio dubens sindromo išsivystymą (Zozulja I. S., Bredichin A. V., 2011; Čikurov Ju. V., 2004).

?G. Goodhearto (1968) duomenimis, klubinių juosmens raumenų tonuso sumažėjimas susijęs su Cr-C1 blokada. Funkcinę kraniovertebralinės srities blokadą paprastai lydi antrinės kryžkaulio ir klubakaulio sąnario blokados (Ivaničev G. A., 2008).

?Nugaros smegenų kietasis dangalas tvirtai prisitvirtina prie didžiosios pakaušio angos, atlanto ir ašinio slankstelio, todėl bet kokie šios zonos paslankumo sutrikimai veikia kraniosakralinį mechanizmą (Orel A. M., 2009).

? Kinetinės disfunkcijos šiame lygyje keičia sfenobazilinės sinchondrozės (SBS) modelius, o tai lemia pirminio kvėpavimo mechanizmo pokyčius (Novoselcev S. V., 2009).

? Esant kraniovertebralinei disfunkcijai, gali pasireikšti galvos svaigimas, dažniau nesisteminis, klausos susilpnėjimas, neprigirdėjimas. Vienas pagrindinių sindromų – pusiausvyros praradimas staiga pakeitus galvos padėtį, ypač pereinant iš gulimos padėties į stovimą (primena vestibuliarinę ataksiją) (Ivaničev G. A., 2008).

? Kraniovertebralinę disfunkciją gali lydėti cervikogeninis galvos skausmas, kuris atsiranda dėl sutrikusios stuburo biomechanikos, miofascialinės disfunkcijos, susiformuojant vietiniam raumenų spazmui ir trigeriniams taškams. Cervikogeninis galvos skausmas gali išsivystyti trimis mechanizmais: kraujagysliniu (vazomotoriniu, išeminiu ir veniniu), neuralginiu ir raumenų įtampos (Morozova O. P., Jaroševskij A. A., Zdybskij V. I., 2009).

? Refleksinis spazmas, tempiant apatinį įstrižąjį galvos raumenį kartu su hiperfleksija, provokuoja atlanto ir ašinio slankstelio sąnario panirimą. Tokiu atveju tarp raumens fascijos lakštų gali būti suspausti didysis pakaušio nervas ir pakaušio arterija, kuri priartėja prie CI-CII tarpslankstelinio sąnario pusėje, priešingoje galvos pasukimui (Bogorodinskij D. K., Skoromec A. A., 2008).

? Sutrikusi kraniovertebralinė biomechanika sukelia galvos ir kaklinės stuburo dalies raumenų, ekstravertebralinių raumenų spazmą, šių raumenų kontraktūras, latentinių trigerinių taškų (raumeninių, fascinių, raumenų ir raiščių, raiščių ir kaulų) atsiradimą juose, regioninį raumenų disbalansą. Išsivysto funkcinės raumeninės, fascinės, raumenų ir raiščių, durinės kraniovertebralinės blokados C0-CI, CI-CII (Ivaničev G. A., 2008), atsiranda iritaciniai refleksiniai sindromai: Dėl to susiformuoja šie klinikiniai sindromai: cervikokranialgija, cervikalgija, cervikobrachialgija, cervikopektalgija (Žarkov P. L., 1994).